- krūpauti
- krū́pauti, -auja (-auna), -avo intr. NdŽ, DŽ, krūpáuti -áuja, -ãvo [K], BŽ459; N, TŽIV272, MP75 būkštauti, bijotis, nuogąstauti: Tik nekrūpauk, kiūtok sau atvangiai S.Dauk. Nekrū́pauk iš anksto! Ds. Da vieną avelę tebekerpi, ė jau kita krū́pauna Ds. Jis krūpavo visą naktį Jž. Piemuo krū́paudamas darbavosi vakarą pirtyje Sr. Neturi ko krū́pauti J. Krūpavo, idant slinkaudamys neištižtum S.Dauk. Nekrūpauk, jog žūsim A1885,317. Ant unijos Jageilius galėjo sutikti ir todėl, kad kryžeivių krūpavo VŽ1905,132. Bijausi, krūpauju, drebu, išsigąstu SD17. Nekrūpauja nei razbainykų, nei vėjų, … idant tiektai gautų pelną DP526. Kruvinu prakaitu prakaitavai, nuo baisios smerties krūpaudamas MKr15. Pradėjo krūpaut ir labai nerimot SE250. Tegul neišsigąsta širdys jūsų, nei bijos (krūpauja) Ev. Pradėjo krūpaut ir labai sielvartauti BtMr14,33. Būk stipru ir būk geros širdies, nesibijok nei krūpauk Ch1Krn23,13.
Dictionary of the Lithuanian Language.